Nuo pandemijos pradžios palūkanų norma Norvegijoje nekintamai siekia 0%. Vis dėlto, Norges Bank numato, kad ji greičiausiai pakils jau rugsėjo mėnesį. Ką tai gali reikšti Jūsų namų biudžetui?
PALŪKANŲ NORMA – KAS TAI?
Palūkanų norma – tai kitaip tariant pinigų kaina, kurią reikia sumokėti už jų pasiskolinimą. Yra daug palūkanų normų rūšių, bet šiuo atveju mus labiausiai domina bazinė palūkanų norma, kurią nustato centriniai bankai.
Centrinių bankų palūkanų normos – Lietuvoje centriniu yra Lietuvos bankas, o Norvegijoje Norges Bank – visų pirma reguliuoja pinigų, esančių rinkoje, kiekį. Dėl šios priežasties jos yra vienu iš šalies ekonomiką reguliuojančių veiksnių.
Palūkanų normų lygis taip pat yra glaudžiai susijęs su infliacija. Norėdami išvengti nuolatinio produktų ir paslaugų kainų svyravimo, centriniai bankai reguliuoja pinigų vertę nustatomų palūkanų normų pagalba. Tiek teorijos, tačiau kaip tai atrodo praktikoje?
KADA PALŪKANŲ NORMOS YRA ŽEMOS?
Centriniai bankai nutaria mažinti palūkanų normas tada, kai žmonės nustoja investuoti savo pinigus ir susilaiko nuo pirkimo. Tai vyksta finansinių krizių ir recesijos metu, kai sumažėja vartojimas ir pablogėja bendra šalies ekonominė padėtis.
Kaip vėl atgaivinti ekonomiką? Išeitimi iš šios sunkios padėties yra žmonių skatinimas išlaidoms. Šiuo atveju taisyklė yra paprasta: kuo didesnis vartojimas – tuo geriau. Tokie centrinių bankų veiksmai yra vadinami ekspansine pinigų politika.
ŽEMA PALŪKANŲ NORMA IR PASKOLOS PALŪKANOS
Kas yra svarbu eiliniam klientui – žemesnės centrinio banko palūkanų normos reiškia mažesnes mėnesinių būsto paskolų įmokų išlaidas komerciniuose bankuose. To dėka daugiau žmonių pasiekia reikiamą kreditingumą ir nusprendžia įsigyti nuosavą būstą.
Kadangi daugiau žmonių pasiekia reikiamą kreditingumą, augantis suteikiamų būsto paskolų skaičius bei nekilnojamojo turto rinkos apgultis daro įtaką būstų kainoms. Kai palūkanų normos yra žemos, nekilnojamojo turto kainos pradeda palaipsniui – o kai kada ir staigiai – augti.
PALŪKANŲ NORMOS AUGA – KODĖL?
Centriniai bankai taip pat gali padidinti palūkanų normas. Tai dažniausiai vyksta, kai produktų ir paslaugų kainos drastiškai kyla ir už tam tikrą pinigų sumą galime nusipirkti mažiau prekių.
Palūkanų normos pakilimas padeda sustabdyti nepalankų ekonomikai kainų augimą ir paskatinti žmones taupyti. Tuo pačiu yra mažinamas vartojimas ir investavimas – žmonės išleidžia ir perka mažiau bei atideda pinigus indėliams.
AUKŠTESNĖ PALŪKANŲ NORMA – DIDESNĖ PASKOLOS KAINA
Kai centrinio banko palūkanų norma auga, kartu su ja auga ir komercinių bankų paskolų suteikimo išlaidos. Mėnesinės įmokos tampa vis aukštesnės ir vis mažiau žmonių gali sau leisti paimti būsto paskolą. Dėl to paklausa nekilnojamojo turto rinkoje mažėja.
Taigi, aukštesnė palūkanų norma reiškia pigesnį būstą, bet klientams mažiau patrauklius paskolos pasiūlymus. Žema palūkanų norma – mažas paskolos įmokas, tačiau daug didesnes nekilnojamojo turto kainas.
